Pabėgti nuo šurmulio

Pabėgti nuo viso to šurmulio, ten kur ramu buvo labai gera mintis. Dar nebuvau buvęs Nidoje žiemą. O ten taip tylu, ramu. Per visą dieną sutinki vos vieną kitą žmogų. Ir gražu. Ir tas ilgasis pasivaikščiojimas iki Preilos ir atgal. Kai jau net Monmorensis vos kojos pavilko.
Žodžiu tos atostogos buvo labai šaunios. Visiškas atitrūkimas nuo to viso šurmulio, nuo krizių ir nuo mišraininių stalų.
Man trūksta žodžių aprašyti viską, tegul kalba vaizdai.

Vandens malonumai

Idėja paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas pabėgt nuo viso šito šurmulio ir vartotojiškos kultūros į Druskininkus buvo superinė. Tyluma, ramuma, šiluma, vanduo, masažai, pirtys buvo būtent tai ko siela ir kūnas trokšte troško.

Apie žemiškus dalykus:
Viešbutis „Druskininkai“ yra labai gerai. Erdvus kambarys su vonia, skanūs pusryčiai. Viešbučio „vandens parkas“ nors ir nedidukas, bet yra puiki alternatyva didžiajam Druskininkų vandens parkui: žmonių minimumas, nemažas baseinas paplaukioti, neblogos pirtys. Na kalnelių čiuožinėti nėra, tad žalio jaunimėlio nerasta visai. O ir kainuos daugiau nei dvigubai mažiau nei didžiajame vandens parke.
Nežinau ar čia krizės atvejis, ar toks laikotarpis, kai prieš didžiąsias šventes žmonės nelinkę kur išvažiuoti, bet Druskininkai atrodė tuštutėliai. Išgirtojoje picerijoje „Sicilija“ penktadienio vakare buvo užimti vos keli staliukai (prieš keletą metų eilėje nemažoje tekdavo pastovėti, kad pavalgyti). O ir Druskininkų vandens parke šeštadienio vakare žmonių neperdaugiausia, nei eilėje nučiuožti stovėti nereikia, nei kas ant galvos baseine lipa. O pirčių zonoje iš viso lankytojus ant pirštų suskaičiuoti turbūt galima. Bet nuo to poilsis, tik geresnis