Keliaujant: Raudonės malūnas

Vienas objektas iš dviračių žygio, kuris mano nuomones vertas atskiro įrašo.

Raudonės malūnas. Jis yra visai šalia Raudonės pilies. Tikrai pamatysite kairėje keliuko pusėje. Graudžiai dabar atrodo. O dar visai neseniai jis malė grūdus. Uždarytas buvo berods 2002 m. Sako, kad buvo labai populiarus, žmonės susimalti grūdų atvažiuodavo iš vakaro, nutysdavo didžiulės eilės. Bet matyt tuometiniam savininkui pabodo šis biznis. Jis malūną pardavė. Tada jis pradėjo keliauti iš rankų į rankas. Kol pateko dabartiniams savininkams. Šie sumastė palikti malūną kaip pramoginę – edukacinę priemonę bei šalia įrengti konferencijų salę, restoraną, viešbutį. Pradėjo darbus. Deja, pradėjo nesuderinę projekto su paveldosaugininkais. Šie atvažiavo supykę ir uždraudė toliau vykdyti bet kokius darbus. Taip ir stovi jau keletą metų apleistas, plėšiamas, su užkaltais langais. Viduje dar išlikę dauguma mechanizmų. Sako, kad dar galima visa tai atgaivinti. Kol kas. Bet toliau nieko nedarant visa tai sunyks, bus išplėšta.

Ten dar dabar kvepia miltais. Dar nesunku įsivaizduoti miltuotus vyrus tempiančius maišus, mechanizmų triukšmą, kokioje krūvelėje susispietusius ūkininkus, kurie keikia valdžią. Atrodo kad visos šitos mašinos sustojo tik laikinai.

Čia malūnas veikė, berods, nuo 1926 ar tai 1930 m. Tuo metu tai buvo labai modernus malūnas. Maldavo visus kviečius, grikius. Esmė, kad tai buvo vienas iš nedaugelių malūnų kur grūdų nereikėdavo tempti į viršų – juos supildavo į specialią talpyklą ir mechanizmai patys pakeldavo grūdus. Iš pradžių mechanizmus varė garo variklis, paskui buvo sumontuotas dyzelinis, dar vėliau elektrinis. Čia dar veikė spirito varykla, lentpjūvė.

Toliau lai pasakoja vaizdai.

O čia stovėjo specialūs magnetai – jei grūduose būdavo šiukšlių (pvz koks vinukas ar varžtas) magnetas juos pritraukdavo ir taip metaliniai daikteliai nepatekdavo į girnas. Tik reikdavo nepamiršti jų patikrinti.