Rudenėja. Bet orai vis dar puikūs. Savaitgaliais namie sėdėti dar nesinori. Tai ir malamės po įvairius Lietuvos kampelius. Šį kartą reportažas iš Dieveniškių regioninio parko, o jei būti tikslesniam, tai iš šio parko Gaujos mokomojo-pažintinio parko.
Šis takas vingiuoja ties to paties pavadinimo upele
Susidaro vaizdas, kad šis takas nėra dažnai lankomas ir ypatingai neprižiūrimas. Dalyje jo įrengtas ir medinis takas neįgaliesiems. Deja, didžioji šio tako dalis vis dėlto jiems neįveikiama.
Kad čia žmogus retas svečias, turbūt rodo tas faktas, kad šalia tako galybė prisirpusių uogų. Labai vilioja spanguolės. Jei gerai įsižiūrėsite, tai tie raudoni taškeliai prisirpusios uogos. Ir tokių krūmų ten galybė.
Neatsispiriam galimybei jų paragauti.
Gausu ir mėlynių. Jų laikas jau praėjęs. Tad stovi sudžiūvę krūmeliai su nenurinktomis uogomis.
Yra ir kitokių, man nepažystamų ir turbūt nevalgomų uogų.
O štai visi rasti grybai šiame take nėra valgomi.
Iš visų faunos atstovų take sutikome tik šį. Nors parko stendas sako, kad čia yra net ir angių.
Visi požymiai sako viena – ruduo.
Šio tako gamta gana savotiška. Visiška laukinė. Ne tai miškas, ne tai pelkė.
Labiausiai šis takas patiko Monmiui. Gavo progą gerai pasilakstyti.
Ir pats Dieveniškių kraštas pasirodė gana įdomus (nežinantiems, tai čia tas apendiksas Lietuvos žemėlapio apačioje). Ypač įdomūs Žižmai. Toks rėžinis kaimas. Tik tie rėžiai labai jau maži. Tai ir susigrūdę namukai, kai kokiam šių laikų Perkūnkiemyje.
Tik, deja, viskas ten nyksta. Pamažu, bet nyksta
Ir šiaip ten reikia būti atsargiam. Vienas žingsnis ne ten ir jūs jau kitoje šalyje.
Jei vyksite ten nepamirškite asmens dokumento.
Bliamba ir nesu ten buves...
AtsakytiPanaikintisiaip tikrai idomus krastas, su savo istorija ir tradicijosmis , tik daila kad lankitinos vietos is pradziu buvo priziurimos o dabar jau nebe, idomu kur ziuri dieveniskiu regioninio parko direkcija ????
AtsakytiPanaikinti