Swarovski muziejus

Kai pravažiuojant pro Insbruką bendrakeleiviai pasiūlė užsukti į Swarovski kristalų muziejų, į šį reikalą pažiūrėjau skeptiškai. Na ką, blizgučių blizgesys ir kas daugiau. Bet pabuvojus ten, nenusivyliau. Muziejus tikrai įdomus. Tokia savotiška ŠMC ir kičo samplaika.

Pirma salė. Mechaninis teatras. Viskas juda, sukasi. Štai atskrieja pulkas marškinių.

Kojos šoka kažkokį šokį.

Manekenas išsitansformuoja dalimis.

Sekanti salė. Įėjus pamatai sferą padarytą iš veidrodžių. Apšvietimas laiks nuo laiko keičiasi. Keistas jausmas. Toks įspūdis, kad patekai į didelį didelį… na kaip tas vadinasi, kur vaikystėje turėdavom. Kaip žiūronas, žiūri pro akutė, o ten fantasmagoriniai vaizdai.

Toliau salė tokia kičinė kičinė. Su blizgučiais. Bet ir tai žiūrisi kažkaip įdomiai.

Čiuožia, šoka saulė su mėnuliu. Laimingi atrodo.

Bet juos nufotografavus su blykste, vaizdelis pasirodo visai kitas.

Einam toliau. Koridorius. Šviesos takas.

Užmynus ant tos šviesos pasigirsta girgždesys ir kojos užminta vieta pasipuošia kristalais.

Taip ir lakstėm kaip maži vaikai po tą koridorių.

Toliau savotiškas labirintas. Sienos krikštolinės, blizgančios.

Ant jų rodomos įvairios projekcijos. Ir tokia muzika… Vaikštai kaip apkvaitęs, apgraibomis. Nesuvoki ar čia praėjimas, ar tiesiog atspindys.

Šiaip koridorius tarp salių.

Kristalai su proekcijomis. Gražiai atrodo.

Žodžiu, jei važiuosit pro Insbruką tikrai rekomenduoju.