Kažkada sau pagalvojau, kad jei jau emigruočiau iš Lietuvos (greit rinkimai, ką gali žinot:)), tai emigruočiau į Skandinaviją. Daug kas sako, kad ten niūru, šalta, bet man ten kažkodėl labai gerai. O vienas iš mano Tų miestų tai Stokholmas. Dar vaikystėje skaitydamas „Karlsoną“ įsivaizdavau Stokholmą kaip kažkokį baisiai mielą ir gražų miestą. Ir kaip buvo gera pirmą kartą ten nuvykus ir pamačius, kad taip ir yra! Kaip faina klaidžioti siauromis jo senamiesčio gatvelėmis, stebėti niekur neskubančius žmones, ar vitrinose snaudžiančius šuniukus. Net ir ne švediška Buda kažkokia laiminga, užsidėjus gintarinius karolius. Juk negali būti bjaurus miestas, kuriame garbės sargyba stovi neįsitempus, akmeniniais veidais, o atsipalaidavę, besisukiojantys ir besišypsantys, kai juos fotografuoji. Visada miela čia sugrįžti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą