Pernai šventėme Lietuvos tūkstantmetį. Ta proga draugų kompanija suorganizavo dviračių žygį per Lietuvą. Šiemet nauja proga, teko išnaudoti ir ją. Pirminė idėja nuvažiuoti iki mūšio vietos nelabai pavyko, bet pavyko suorganizuoti žygį po Lenkijos žemes, kurios mena tuos įvykius. Šį kartą bus daugiau teksto ir beveik nebus vaizdų. DSLR fotoaparatas pasirodė tokiame žygyje nelabai panaudojimas. Dėl savo dydžio ir svorio jis buvo greitai perduotas nuo dviračio bagažo į lydintį automobilį. Tad juo fotografuoti beveik neteko, poroje vietų išsitraukiau mobilų, bet apskritai važiuojant dviračiu ne fotografavimas galvoje. Apskritai dviračių žygiai turi savo specifiką - važiuojant jais visos tos lankytinos vietos praranda savo prasmę, ne tas galvoje. Taip ir praleki pilis, muziejus ar kitokius reiškinius. Tačiau važiuodamas dviračiu atsiduri tokiose vietose, kur su automobiliu gyvenime nenuvažiuosi, bendrauji su žmonėmis, kuriais gyvenime nebendrautum. Juk visai smagu sustojus prie kokio kaimėko parduotuvėlės sulaukti smalsių vietinių paklausimų iš kur mes, kur važiuojam. Išgirdę, kad iš Lietuvos, važiuojam pre Lenkiją, dažnas labai apsidžiaugdavo, pagyrdavo, pakviesdavo prisėsti kur pavėsyje ant suoliuko kieme. Žodžiu draugiškai priimdavo. Na o dabar maniškis žygio dienoraštis:
1 diena
Dviračiu: 0 km
Vilnius - Kaunas - Olsztyn
Pats vidurvasaris. Pats karštis. Tikriausiai pamenante kokia karšta buvo ši vasara? Orų prognozuotojai vis žada, kad karštis atlėks, bet šiandien vis dar karšta. Baisiai karšta. Pradinis planas yra susitikti Olsztyneke ir iš ten važiuoti į Žalgirio mūšio lauką. Juk šiandien ir vyksta didysis minėjimas. Norint į jį suspėti tektų iš Lietuvos išvažiuoti vos ne naktį. Šeimoje pasitarę nutariam, kad vis dėlto ten nevyksim. Karštis, o ir žadamas didžiulis žiūrovų skaičius tikrai nevilioja. Kaip parodys tolimesni įvykiai, neprašovėme. Viena grupė spėjo į renginį, pasistūmdė ten ir nieko doro nepamatę išvyko, kita nespėjo, kamščiai ne tai kad mašinų, pėsčiųjų prasidėdavo net kažkur nuo 10-15 km iki mūšio lauko. Jiems teko dviračius stūmti. Ir dar per tokį karštį! Mes gi išsimiegoję, neskubėdami nuvažiavome iki Olsztyno, apsistojome viešbutyje ir bandėme pasivaikščioti po miestą. Karštis nežmoniškas, nuvijo mus tik iki prekybos centro, kur kondicionuojamas oras ir visai vėsu. Bandom po miestą pasivaikščioti dar vakare, bet karštis beveik neatslūgęs. Ką gi ilsimės ir ruošiamės naujai dienai, ryt jau sėsim ant dviračių.
2 diena
Dviračiu: 62 km
Olsztyn - Kierwiny
Vakar tvoskusi kaitra šiandien apsiverčia aukštyn kojomis. Dar pusryčiaujant viešbutyje matosi, kad tvenkiasi debesys ir tikrai gausim lietaus. Prieš pradedant žygį laukia dar viena užduotis: reikia automobilius, kuriais atvažiavome pastatyti galiniame kelionės taške. Kempingas, kuriame nakvosime paskutinę naktį mielai sutiko pasaugoti automobilius visą savaitę. Kempingas kažkur 30 km nuo Olsztyno. Bevažiuojant link jo oras galutinai subjursta. Lietus pila kaip iš kibiro, matomumas nesiekia nė 100 m, atšala iki 14 laipsnių. Mintis viena: kaip mes tokiu oru važiuosim? Dar kempingo, kuriame paliekame automobilius, šeimininkas "paguodžia": lis visą savaitę. Bet neatšauksi gi žygio. Automobiliu, kuris lydės grįžtame iki Olsztyno, kur mūsų jau laukia likę žygio dalyviai. Dar gera valanda kol galutinai susiruošiame. Per tą valandą oras išsigiedryjo, nebelyja, nekaršta. Žodžiu pasidaro pats tas važiuoti dviračiais. Dar laukia užduotis dviračiais kirsti visą nemažą Olsztyno miestą. Truputį paklaidžioję randame reikiamą plentą ir nepraėjus nei valandos jau riedame pamiške, palikę Olsztyną. Galva tuoj išsivalo nuo rūpesčių paliktų namuose. Žygis prasidėjo, dabar savaitę gyvensime žygio nuotaikomis. Raumenų, užpakalio skausmai, mintys kur atsidūrsime, kas laukia, ar nesuges technika kur. Bet visa tai susipina į tokį nemažą malonumo kamuolį. Todėl kasmet visąlaiką nekantriai laukiu tokio žygio. Dievai, valdantys orus, palaiko mus ir padovanoja gerą orą važiuoti dviračiu: nekaršta, saulė pasislėpusi debesyse, bet nelyja. T.y. lietus lyja kažkur aplinkui, bet mums vis pavyksta pabėgti nuo jo. Važiuojant stengėmės nevažiuoti pagrindiniais planais. Kiekviename sustojime vis kas nors išsitraukia kuo smulkesnį žemėlapį, ieškodami kuo nuošalesnių keliukų. Vis dėlto kompanija ir šiemet skyla į plentininkus, kurie važiuoja asfaltuotas vietinės reikšmės keliaisi ir miškininkus, kurie nebrokyja nė miško takų, traktoriais išvažinėtų vėžių ir kitokių pravažiuojamų atkarpų. Aš pasilieku su plentininkais, vis dėl to plentu važiuojasi man ir smagiau ir lengviau. Tačiau ir ems gauname įvairių atkarpų. Nors žvirkeliai Lenkijoje ir nėra tokie baisūs, kaip Lietuvoje, bet čia buvusi Prūsija. Ir yra 19 a. palikimas - brukas (akmenuotas plentas, kokių kartais pas mus senamiesčiuose pamatysime). Va čia tai "smagumas" tokiu važiuoti. Regis atkrato visus vidinius organus. O tokių atkarpų nemažai. Vietovės, kuriomis važiuojame nėra turistų lankomos, todėl nerandame jokios kavinės, kur galėtumėm papietaut. Bet ne bėda, sustojimas prie kaimo parduotuvėlės, čipsų pakelis ir alaus gurkšnis nuteikia visai gerai. Į dienos pabaigą pradeda jaustis nuovargis, plius pradeda sproginėti padangos: tai vienam, tai kitam. Paskutiniuosius kilometrus jau ir pats važiuoju sunkiai: pavargęs plius prasideda visai kalvotos atkarpos. O dar negana to paskutinius du kilometrus iki nakvynės vietos vėl tenka dundėti žvyrkeliu-tarka. Bet pati nakvynės vieta labai patiko. Senas, suremontuotas dvaras su arklidėmis šalia. Tvarkinga, išpuoselėta sodyba. Tik vakarienės pagaili kažkodėl: maitina tik sumuštiniais. O mes išalkę nušluojam visą stalą, nė duonos trupinėlio nepaliekame.
Stoczek Klasztorny vienuolynas
3 diena
Dviračiu: 0 km
Kierwiny-Lidzbark Warminsky-Pienezno
Šiandien ant dviračio nesėsiu. Vis dar skauda užpakalį po vakar, be to anksčiau ar vėliau vis tiek teks vairuoti lydinti automobilį, plius žmona šiemet negali dviračiu važiuoti, tai visą žygį sėdi lydinčiame automobilyje, proga pabūti dviese. Visi apžiūrime netoliese esantį vienuolyno kompleksą. Ir patraukiame link Linzbark Warminsky. Čia smingame ilgam: kas nueina apžiūrėti pilies, kas susiradę dviračių meistrą, tvarkosi, tai ko nesusitvarkė Lietuvoje. Tuo pačiu pas jį sutvarkome ir visas problematiškas padangas.
Lidzbark Warminsky
Toliau dviratininkai išrieda savo keliu, o mudu su žmona neskubėdami važiuojame į sekantį nakvynės tašką. Rezrvuota nakvynė svečių namuose, bet randame juos sunkiai. Svečių namai pasirodo tai du maži kambarėliai virš gėlių parduotuvės, visi netelpa, tai dalį mūsų šeimininkas priima savo bute. Vėlgi atvirkščios sąlygos nei vakar: nekokia nakvynės vieta, bet vakarienę šeimininkai duoda ohoho kokią. Su kepsniai, žuvimi, salotomis. Visi prisikemšame kiek galim.
4 diena
Dviračiu: 38 km
Pienezno - Braniewo - Frombork
Šiandien vėl sėdžiu ant dviračio. Užpakalio skausmo beveik nerasta, raumenai irgi pailsėją. Tik va kelias nuobodokas. Iki pat Braniewo važiuojame plente. Šiandien atstumas nedidelis, tai ir neskubam niekur.
Braniewo
Braniewo sustojam ilgėliau. Apžiūrim Katedrą, žygio vadas laimingas vietiniame turizmo informacijos biure gavęs smulkų šių vietovių žemėlapį. Vėliau visą valandą sėdim vietiniame bare gaivindamiesi kas alumi, kas limonadu. Kelias Braniewo - Frombork irgi neįpatingai džiugina. Prieš pat Fromborką pamatau viešą baseiną. Dar nė pietų nėra, tai va manau bus galima gryžti čia išsimaudyti. Bet po to seka ilgas ilgas nusileidimas, tai iškarto suprantu, kad į tokį kalną su dviračiu užvažiuoti nesinorės. Pats Fromborkas pasirodo toks pusiau kurortinis miestelis prie Aismarių. Miesto plane yra parodyti keli paplūdymiai, bet Aismarių vanduo tai panašus į mūsų Kuršmarių. Tad maudytis nevilioja. Dar mieste yra sena Vyskupo pilis (čia gi Kryžiuočių žemės) su Koperniko muziejumi. Askritai, tai toks vaizdas, kad Kopernikas mus seka. Visur kur tik būnam yra kažkas susiję su Koperniku. O tie, kurie važiuoja miškais iš viso didžiąją kelio atkarpą važiuoja "turistiniu Koperniko taku". Kiek žianu, jis buvo savotiškas vyskupo ūkvedys ir dažnai važinėdavo nuo vieno miestelio iki kito. Apeinam pilį, bet į vidų neužeiname. Laiko yra, tad ir miestelį visą išvaikščiojam. Turistų daug čia, bet pats miestelis tikrai nėra tvarkingas ir apart pilies turbūt nelabai čia ir yra kas veikti. Yra vilties persikelti į kitą Aismarių pusę (ten irgi yra Nerija), bet pasirodo garlaivis plaukia į ten tik ryte, o vakare gryžta (nuplukdo ir parplukdo einančius prie jūros), o tartis su privatininkais nėra noro.
Frombork pilis - vyskupo rezidencija. Čia bazavosi ir Kopernikas
Frombork pilis - Koperniko ąžuolas
Frombork
5 diena
Dviračiu: 98 km
Frombork - Elblag - Malbork
Nė nepajuntu kai žygis įpusėja. Pavažiavus už Frombork'o iškyla dilema kuriuo keliu važiuoti: trumpesniu tiesiai, bet plentu su nemažai mašinų ir ko gero nelabai gražiu, ar aplinkeliu, bet šalia marių ir Vyslos žiočių. Vis dėl to nubalsuojam už antrąjį. Kelias iškarto nudžiugina: laukia kokių 4 km nusileidimas. Lekiam su vėjeliu.
Tolkmicko laukia trumpas poilsis, sėdim vietiniame bare, kai kas spėja išsimaudyti mariose, vanduo žydi - konstatuoja gryžę. Vėliau laukia "linksmas" kelias. 2 ilgi kilimai į viršų po keletą kilometrų, aišku paskui atitinkami nusileidimai. Pakilimai ilgi, tad įsivaizduoju, kad ir kalnais dviračiu panašiai galima važiuoti. O užsivažiuoja visai normaliai. Aišku, greičio nėra, bet pagavus ritmą į kalną "ilipi" palyginus nesunkiai. Aišku nusileidimai tai džiaugsmas visam kūnui ir sielai. Toliau kelias eina palei Vyslos žiotis, visiškos lygumos, bet važiuojasi gerai. Nė nepajuntu kaip pasiekiam Elblag. O tai jau didmiestis, o jį visą reikia kirsti. Bet Lenkijoje dviračių takų infrastruktūra išvystyta pakankamai gerai, tai ir tokius didelius miestus kirsti nesunku. Pirmiausiai Elblag'e turime susitikti su kita grupe. Susitinkam centre, pietaujam vietinėje koldūninėje, kur padavėjas labai nelaiminga veido mina ir labai lėtai galų gale teikiasi aptarnauti. Prikimšus pilvą vėl į kelią. Išvažiuojame į Malbork'o plentą. Ten srautas milžiniškas, krūvos sunkvežimių, dar kelio remontai. Ačiū dievui juo važiuoti tenka neilgai, sukam į šalį. Vyslos žemupys. Pravažiuojam lentelę žyminčią žemiausią Lenkijos vietą. Berods 2,5 m žemiau jūros lygio. Va prieš penketą metų teko pabuvoti aukščiausiame Lenkijos taške - su Mantvydu užlipome ant Rysy kalno, o dabar žemiausiame. Lietuvoje teko būti tik aukščiausiame, kur žemiausias nė nežinau. Toliau kelias vietinės reikšmės siaurais keliukais. Kaip puikiai riedasi! Ar tai vėjas palankus, ar šiaip, bet kilometrus ryte ryjam. Ir greitis vidutinis apie 27 km/h siekia. Kraštas labai įdomus, daug vokiško palikimo, namai su fahverkais, bet matosi tikrai labai seni.
Pakeliui į Malbork
Vėliau kelias duoda tikro džiaugsmo - bruko. Iš pradžių atkarpos nedidelės po kelis šimtus metrų, po puskilometrį. Bet paskui laukia ištiso 5 km kratymo. Prieš pat Malborką išvažiuojam į pagrindinį plentą. Kaip gerai, kad užteko proto juo nevažiuoti! Kelias neplatus, srautas milžiniškas, furų virtinės. Jaučiu nemažą nuovargį, nenuostabu, kilometrų jau nemažai prisukta. Nakvynės vieta pasirodo dar yra visai kitoje miesto pusėje. Galų gale pasiekiu ją, pasižiūrėjęs į spidometrą pamatau, kad nuvažiavau 98 km, tiek per dieną dar nesu nuvažiavęs, kyla mintis, dar apsukti 2 km ratą, kad 100 pasiekti, bet jau tikrai labai tingisi. Vakare užtenka jėgų tik pavakarieniauti.
6 diena
Dviračiu: 56 km
Malbork - Kwidzyn
Svečių namuose nemaitino, tad pusryčiauti riedame į miestą. Rytas dar ankstokas, kavinės nedirba, bet vis dėlto kas kur užkasti randame. Po to sukame link pilies. Čia tebevyksta Žalgirio mūšio jubiliejaus renginiai ir nors rytas, žmonių labai daug. Kas žioplinėja, kas patraukia į pilį. Aš čia buvau prieš metus, tad lieku daboti dviračių. Pora valandų prabėga greitai ir vėl ruošiamės į kelią. Vietiniai, kad nereiktų trenktis per miestą, parodo neblogą taką palei upę. Diena labai karšta. Ir važiuojam paupiu, kur jokio šešėlio. Pravažiavę miesto teritoriją dar kažkiek pariedame palei upe ir sukame link plento. Artimiausiame miestelyje pirmas sustojimas pailsėti. Nuo distancijos nusiima iš karto keletas bendražygių - nenuostabu, tikrai karšta. Aš jėgų, atrodo, dar kupinas, tad minčių apie nusiėmimą nekyla. Plentu judėti labai neįdomu, tad vėl sukame vietiniais keliukais. Dabar kelias miškais, tad visai gera. Keliai visiškos vietinės reikšmės, tad dažnai tenka stoviniuoti, bandant atspėti kur esam ir į kurią pusę reikia važiuoti. Karšta labai, bet tas karštis labiau jaučiasi sustojus, važiuojant nėra taip baisiai karšta, kartais įvažiavus į kokią proskyną į tave tiesiog tvoskia karščio banga. Kelias vingiuoja palei upių, tad gana lygus. Jei ne tas karštis, sakyčiau visai gera atkarpa. Iki Kwidzyn'o atvažiuojame pakankamai greitai. Jau viešbutyje pajuntu, kad jėgų nebėra niekam.
7 diena
Dviračiu: 24 km
Kwidzyn - Ilawa
Diena, kai pasakoti yra nelabai kas. Karštis kiek atslūgo, tvenkiasi debesys, galima tikėtis lietaus. Sutariame, kad antroje dienos pusėje sėsiu vairuoti lydinčios mašinos. Gal ir gerai, nes nuovargis vis labiau jaučiasi. Tą savo atkarpą įveikiu tikrai greitai, prieš pat galą dar Mantvydas praduria padangą - bus ką veikti laukiant kitų. Sėdus prie vairo, nusprendžiame iš karto važiuoti į galutinį tašką. Ilawoje rezervuoti kambariai kempinge. Ilawa pasirodo toks pusiau kurortinis miestelis prie ežerų. Kažkas panašaus į Trakų miestelį be pilies. Apskritai man keistas lenkų mastymas apie poilsiavimą. Miestelyje lenkų turistų pilna, kempingas apypilnis, bet ką čia veikti? Net nuėjimo prie ežero normalaus nėra. Belaukiant bendrakeleivių prapliumpa lietus. Va ir vėl išvengiau. Spėju suremontuoti padangą ir pradeda rinktis kolegos. Visai neperšlapę - pasirodo lietaus pavyko išvengti. Vakare dar apsukame ratą apie ežerą ir miestelį.
8 diena
Dviračiu: 62 km
Ilawa - Stare Jablonki
Paskutinė žygio diena su dviračiu.Ryte dangus grasina mus tamsiais debesimis, bet mes lietaus nebijom. Pati pradžia per miestą nesužavi. Kelio remontai, automobilių kamščiai. Vos išvažiavus iš miesto nuotaika pakyla, kažkiek važiavimo plentu ir sukam vietiniais keliais. Prampliumpa lietus, tuo metu važiuojame miško keliu. Kelias asfaltuotas, neplatus, dvi mašinos sunkiai prasilenktų, bet asfaltas išlietas berods neseniai - kelias lygus lygus, miško gaiva lyjant po tų visų karščių nuteikia labai maloniai. Tad riedasi nuostabiai, sielai dainuojant. 10 km atkarpa berods įveikiama akimirksniu. Toliau vėl plentas su nemažu srautu, bet tik keletą kilometru. Miestelyje prie parduotuvės pralaukiam kol lietus baigsis ir tolyn į kelią. Prasideda nemažos kalvos, gerai, kad dažniau tenka leistis nei kilti viršun. Magistralinių kelių visada bandome išvengti, betyrinėjant žemėlapį aptinkame pažymėtą dviračių trasą vedančią būtent pro Stare Jablonki, vietos kur mums reikia, aišku važiuosime ja. Iš pradžių asfaltas, po to jis baigiasi, prasideda žvirkelis, vėliau iš viso kelias virsta išmintu taku, įvažiuojame į mišką. Čia lyta neseniai, tai tas keliukas - suplūkta žemė, labai klampus, ratai stringa, bet riedame. Kryžkelė, kurį kelią rinktis? Yra dviračių tako rodyklė, bet pagal žemėlapį suprantam, kad mums reikia rinktis ne šį kelią. Sukame kitu keliu. Čia ir buvo mūsų klaida. Bandome važiuoti toliau. Vietom važiuoti neįmanoma, per daug klimstu, tenka varytis. Uodai kapoja negailestingai. Pikta ant viso pasaulio. Kelias pavirsta miškovežių padarytom vėžiom, važiuoti iš viso neįmanoma. Ir toks vaizdas, kad sukiojamės ratais. Neturime supratimo kur. Galų gale randame girininkijos sodybą. Ten patikina, kad reikia dar pavažiuoti puskilometrį ir įvažiuosime į dviračių taką, tą kurį praignoravome. Ir tikrai. Galų gale Stare Jablonki, kempingas, kur jau laukia mūsų automobiliai ir svetingas šeimininkas su vakariene. Žygis, skirtas Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms baigtas.
labas Ramūnai,
AtsakytiPanaikintiar galeciau gauti tamstos kontaktu, kurie reikalingi pasiklausti keliu isgyventu akimirku patirties Gruzijoje patarimu :)
brukstelk i pciolka@gmail.com
aciu!