Visų pirma pats statinys gana įspūdingas. Viduje irgi patiko. Visų pirma trasos statumas man buvo pats tas. Aišku labiau patyrusiems ten to statumo gal ir truks, bet man buvo pats tas. Kai čiuožiant nereikia per daug dirbti ir spėji pasimėgauti pačiu čiuožimu. Atvykom šeštadienį ryte, vos pradėjus arenai dirbti. Pradžioje ir žmonių buvo visai mažai - nučiuoži, pričiuoži prie keltuvo ir iš karto vėl kyli. Pačiuožinėjus valandą atidarė ir lauko trasą. Ši ilgesnė, bet gal kiek nuožulnesnė. Bet ji buvo vientisas ledo gabalas, tai man užteko porą kartų nučiuožti. Vėliau arenoje žmonių labai pagausėjo. Atsirado ir eilės prie keltuvo. Negana, kad jis nėra greitas, tai dar viršuje, užkilus juo, tenka visiems keturiems siauru takeliu iščiuožti su 90 laipsnių kampo pasisukimu. Aišku dažnai griūna, tada stabdo keltuvą. Žodžiu pagausėjus žmonėms ir malonumo daug dingo. Gerai kad priešingoje pusėje yra bugelis užtempiantis iki pusės kalno. Prie jo visai žmonių nebuvo, tai paskutinį pusvalandį tik nuo pusės kalno ir čiuožinėjau.
Šiaip dviejų valandų ten visai pakanka, vėliau jau pradeda atsibosti. Bet džiugu, kad ilgio visai pakanka ir man atrodo, kad tai vis dėl to būtų ilgiausia trasa Lietuvoje. Aišku kainos ten žiaurios ir žiemą slidinėti ten važiuoti visai neverta. Bet kitu metų laiku, būnant netoliese pralėkti slidėmis ten bus visai šaunu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą